Savanorystė – tai suaugusiojo ir globos namuose gyvenančio vaiko draugystė. Šiose programose dalyvauja vyresnio amžiaus vaikai (vyresni nei 7 metų), kurie geba suprasti, kad pabuvimas su suaugusiuoju bus laikinas.

Savanoriškąją veiklą gali organizuoti Labdaros-paramos fondai, biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai ir kiti Savanoriškos veiklos įstatyme (Žin., 2011, 86-4142) numatyti organizatoriai. Taigi savanoriška veiklą globos namai, kurie dažniausia būna Viešosios įstaigos, organizuoja savistoviai, todėl fiziniai asmenys, gali kreiptis tiesiogiai į globos namus, pasiūlant savo pagalbą ir pateikiant:

  • prašymą leidimui savanoriauti gauti,
  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją,
  • pagal apskaitos formą Nr. 046/a išduotą „Medicininį pažymėjimą“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 507 (Žin., 1993, Nr. 74-1400),
  • rekomendaciją iš darbovietės ar mokymosi įstaigos (globos namams pareikalavus).

Be to Globos namuose augantys vaikai gali būti išleidžiami lankytis savanorių šeimose  savaitgaliais, švenčių ar atostogų dienomis ar kt. (suderinus su globos namų administracija).  Dėl tokio leidimo reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikiant:

  •  rašytinį prašymą dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis;
  •  asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  •  pagal apskaitos formą Nr. 046/a išduotą „Medicininį pažymėjimą“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 507 (Žin., 1993, Nr. 74-1400)